Kol nauji metai neįsibėgėjo, norisi prisiminti 2025-uosius. Per juos sulaukėme net 25 pagalbos prašymų ieškoti dingusių žmonių. Į įvykio vietas keliavome po visą Lietuvą – nuo Tauragės ar Marijampolės rajonų iki Zarasų ir Anykščių.
Priklausomai nuo situacijos, naudoti skirtingi paieškos metodai – paieška šunimis, dronais, vietovės šukavimas. Ypač dažnai į mus kreipėsi dėl dingusių demensija sergančių žmonių. „Gerai pamenu paiešką Zarasų rajone liepą. Pasitelkėme du šunis, abu parodė panašią kryptį, tačiau galiausiai paiešką nutraukėme, nes mano ir šuns darbas baigėsi iki pusės įklimpus į pelkę… Tą pačią dieną mūsų komandos savanoris jau skenavo tą pelkę pasitelkęs droną su termovizoriumi, bet irgi neradome. Kiek žinau, ten dar ne kartą ieškota pasitelkus dronus, tačiau, deja, žmogus taip ir nebuvo rastas,” – pasakoja mūsų organizacijos įkūrėjas, buvęs policijos kinologas Jurij Aleksandrov.
Džiugu, kad mūsų pagalba galėdavo būti naudinga pareigūnams. Liepos mėnesį vykome į kitą paiešką Anykščių rajone ieškoti Alzheimeriu sergančios moters. „Atvykus į vietą iš dirbančių pareigūnų sužinojome, kad jie nėra tikri, kur telkti pajėgas. Susidėliojome strategiją, atsirinkome kvapo pavyzdžius, Jurijaus šuo Trojus daugiau nei kilometrą ėjo pėdomis iki judraus kelio, kur nutraukėme paiešką, nes buvo per daug pavojinga ir šuo jau buvo pavargęs. Spėjome, kad ieškoma moteris greičiausiai judėjo upės kryptimi, todėl nusprendėme atmesti dalį galimo maršruto ir pradėti darbą su kitu šunimi tiesiai prieš pėsčiųjų tiltą. Šuo nuvedė mus žvyrkeliu palei upę, tačiau kelias ėjo šiek tiek atokiau nuo vandens. Kai pėdsaku nuėjome apie 700 metrų ir supratome, kad mano šuo Ara stabiliai laikosi krypties nuo tilto lygiagrečiai upei, Jurijus per raciją perdavė, kad pėsčiųjų paieškos grupės gali dirbti ta kryptimi, kur mes nuėjome. Netrukus per raciją mums pranešė, kad viena paieškos grupė rado ieškomą moterį mūsų nurodyta kryptimi. Svarbiausia – gyvą, laiku!” – paiešką prisimena kinologė Asta Ambrazevičienė.
Tokia situacija paieškose nėra reta – būna, kad dėl įvairių priežasčių šuo ne visada gali nuvesti iki žmogaus, tačiau visų pirma nurodo teisingą kryptį ir tokiu būdu padeda sufokusuoti ir sutelkti savanorių ar pareigūnų pajėgas vietos šukavimui. Paieškos Anykščių rajone atveju buvo įsitikinta, kad šuo kryptingai laikosi pasirinkto kelio, ir tik nutolus, kai šukavimu užsiimantieji pėstieji nebetrukdo šuns darbui, nurodoma, kad jie gali pradėti darbus.
Ne visų paieškų rezultatai, deja, būna teigiami, tačiau mes visada darome viską, kas įmanoma, kad priartintume teigiamą baigtį. Tokiais atvejais kaskart iš naujo prisimindavome, koks svarbus yra laikas – pranešti apie dingimą kuo greičiau, ir viską, kas yra žinoma.
Ačiū visiems savanoriams, kurie negailėdami savo laiko, jėgų ir resursų vyksta į paieškos operacijas padėti nepažįstamiems žmonėms, patekusiems į bėdą, nuolat mokosi ir įsisavina įvairias paieškos metodikas, kad prireikus galėtų pritaikyti savo žinias realiose operacijose. Mes nenorime, kad šiemet paieškų būtų daugiau — deja, jų visada bus. Linkime, kad visos jos baigtųsi sėkmingai, kad galėtume reaguoti kuo greičiau ir kad kuo daugiau žmonių vėl susitiktų su savo artimaisiais.
